Z. Sierakausko g. 30, Vilnius
info@monerelege.lt
(8-5) 260 35 74
Pirm. - penkt. 8:00 – 18:00

 

 

Kaip gali keistis sutarčių vykdymas paskelbto karantino dėl covid-19 laikotarpiu?

2020 8 balandžio by interita Be kategorijos
Pagrindinis | Be kategorijos | Kaip gali keistis sutarčių vykdymas paskelbto karantino dėl covid-19 laikotarpiu?
Pacta sunt servanda – tai vienas iš pagrindinių privatinės teisės principų, kuris, išvertus iš lotynų kalbos į lietuvių kalbą, reiškia, kad susitarimų reikia laikytis. Tokiu būdu yra siekiama užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, sudaryti realias galimybes civilinės teisės subjektams įgyvendinti savo teises ir pareigas bei užtikrinti pažeistų teisių gynybą. Visgi, šis principas nėra absoliutus. Tai reiškia, kad esant tam tikroms aplinkybėms, jei jos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų bei teismų praktikos nustatytus kriterijus, gali būti keičiamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. LR Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020-03-16 paskelbė karantiną. Vėlesniu, 2020 m. kovo 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 264, karantinas buvo pratęstas 2020-04-13. Nurodytą 202004-13 dieną karantino rėžimas nesibaigs, kadangi jį planuojama pratęsti mažiausiai dviem savaitėms. Susidariusi padėtis neabejotinai nulems įvairias situacijas, kuomet šalys neturės galimybės vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Pastarosiomis savaitėmis iš įvairių informacijos šaltinių matyti, kad civilinės teisės subjektams, dalyvaujantiems civilinėje apyvartoje, t. y. esant sudarytoms ir vykdytinoms sutartims, tapo aktualus nenugalimos jėgos (force majeure) institutas. Civilinės teisės subjektai, dėl visuotinio karantino visiškai ar iš dalies negalintys vykdyti sutartinių įsipareigojimų, siekdami išvengti civilinės atsakomybės atsiradimo, siekia pateisinti sutartinių įsipareigojimų nevykdymą force majeure pagrindu. Tiesa, tokių veiksmų šalys imasi ne visuomet nepagrįstai (plačiau žr. 2020 m. kovo 27 d. straipsnį „Ar ekstremaliosios situacijos ir visuotinio karantino paskelbimas gali būti laikomas nenugalima jėga (force majeure)?“). Pažymėtina, kad esant dabartinei situacijai, sutartinių prievolių subjektams, siekiantiems išvengti civilinės atsakomybės atsiradimo dėl sutarčių vykdymo pažeidimo, vertėtų atkreipti dėmesį į kitą nenugalimos jėgos (force majeure) institutui giminingą civilinės teisės institutą – sutarčių vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsiradusiai šalių sutartinių prievolių disproporcijai yra skirtas Civilinio kodekso 6.204 straipsnis ir sutarties nutraukimas šio straipsnio pagrindu reiškia, kad sutartis nutraukiama ne dėl sutarties šalių padarytų sutarties pažeidimų ar kitokių jų neteisėtų veiksmų, todėl nutraukus sutartį šiuo pagrindu neatsiranda sąlygų sutartinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 21 d. Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga Nr. AC-49-1). Civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:
  1. tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
  2. tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
  3. tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;
  4. nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šių būtinų sąlygų buvimą privalo įrodyti šalis, siekianti pakeisti (nutraukti) sutartį Civilinio kodekso 6.204 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019). Civilinio kodekso 6.204 straipsnio 3 dalis nustato, kad esant aukščiau išvardintos aplinkybėms, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti (pavyzdžiui, tartis dėl dalinio mokėjimo). Sutarčių privalomumo principas lemia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusioms aplinkybėms, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Toks prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po aplinkybių, lemiančių sutarties įvykdymo suvaržymą, atsiradimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo (Civilinio kodekso 6.204 straipsnio 3 dalis), t. y., iš esmės pasikeitus šalių sutarties vykdymo pusiausvyrai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448- 415/2015). Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, abi šalys turi teisę kreiptis į teismą. Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir nustatęs, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra buvo iš esmės pažeista, dėl ko vienai šaliai sutarties vykdymas tapo daug sudėtingesnis negu kitai šaliai, gali:
  1. nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; arba
  2. pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo Apibendrinant, darytinos išvados, kad:
  1. Sutarčių vykdymo sąlygų keitimas Civilinio kodekso 6.204 straipsnio pagrindu yra tinkama priemonė siekiant išsaugoti gerus verslo santykius, išvengti civilinės atsakomybės taikymo bei išspręsti ekstremaliosios situacijos ir visuotinio karantino nulemtos situacijos, kuomet civilinės teisės subjektai objektyviai neturi galimybės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų iki tol buvusiomis sąlygomis.
  2. Šalis, kuriai iš esmės pasunkėjo sutarties vykdymas, turėtų nedelsti ir kaip įmanoma greičiau kreiptis į kitą sutarties šalį su prašymu pakeisti sutarties vykdymo sąlygas.
  3. Bet kuri sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti (nutraukti) sudarytą sutartį, jei nepavyksta susitarti dėl sutarties pakeitimo per protingą laiko tarpą (Civilinio kodekso 6.204 straipsnio 3 dalis).
  4. Pareiga įrodyti Civilinio kodekso 6.204 straipsnyje nurodytas aplinkybes tenka šaliai, kuri šiuo pagrindu siekia pakeisti arba nutraukti sutartį.