Bendravimo su vaikais tvarka: ar Lietuvoje veikia principas „50:50“ procentų laiko su vaiku kiekvienam tėvui?

Nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium vaiko teisė bendrauti ir leisti laiką su abiem tėvais iš esmės neturėtų pasikeisti. Neretai vaikų globos dalybos tėvų ištuokos atveju yra sudėtingas ir sunkus procesas, tėvams bei vaikams sukeliantis nelengvų išgyvenimų bei pasirinkimų.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, turėtų spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turėtų siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai bei geranoriškai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir panašiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Sprendžiant ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šalys turi atsakyti į keletą esminių klausimų:
1. su kuriuo iš tėvų liks gyventi nepilnametis vaikas (t. y., su kuriuo iš tėvų bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta);
2. kokia bus nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka;
3. ar gali tėvai susitarti, jog kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia po 50 procentų viso laiko, bendravimo tvarką paskirstant tolygiai tarp abiejų tėvų („50:50“ procentų laiko).

Ilgainiui buvo nusistovėjusi tokia teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios nustatymo, jog nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam skyrium gyvenančiam tėvui numatant bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių dienomis ar panašiai, iš esmės vaikui yra užtikrinamas stabilumas, kuris yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, padedantis vaikui geriau vystytis pan. Kitaip tariant teismai, siekdami užtikrinti stabilumą vaikui, netenkindavo ginčo šalių prašymų bendravimo su vaiku laiką paskirstyti tarp tėvų po lygiai – pagal principą „50:50 procentų laiko“.

Viena iš nutarčių, tinkamai iliustruojančių išdėstytą mintį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, kurioje teismas išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.

Tačiau keičiantis visuomenės požiūriui ir poreikiui dėl platesnių galimybių nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, keitėsi bei plėtojosi ir Lietuvos teismų praktika. Svarbu paminėti ir analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, kurioje teismas iš esmės pasisakė dėl galimybės ištuokos atveju vaiką tėvams globoti kartu, bendravimo su vaiku tvarką paskirstant tolygiai, pakaitomis („50:50 procentų laiko“):

1. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, nes tokia bendravimo tvarka yra negalima pagal Lietuvos teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus pripažino teisiškai nepagrįstais.

2. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi šiais argumentais: 1) duomenys neskelbtini maksimalus bendravimas su abiem tėvais; atsižvelgdami į tai, teismai sprendė, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį; 2) tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam; 3) abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą; 5) vaikas, ne kartą paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem; 6) tokiu principu šalys su vaiku bendrauja jau daugiau nei pusę metų ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius. Bylą nagrinėję teismai taip pat motyvavo, kodėl buvo atmesti ieškovės argumentai ir juos pagrindžiantys (kai kurie iš jų nurodomi ir kasaciniame skunde), susiję su, jos manymu, per ilgu 7 dienų tarpu tokio amžiaus vaikui nesimatyti su mama. Teismai nurodė, kad šalių vaikui yra beveik septyneri metai, o duomenų, kad nusistovėjusi tvarka neatitiktų jo interesų, byloje nėra.

3. Nagrinėjamoje byloje teismų procesiniais sprendimais: 1) nustatytas toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis); 2) nustatyta tokia aptariamo vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio.

4. Kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

Apibendrinant pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarka iš esmės gali būti labai įvairi. Lietuvos teismai tam tikrais atvejais gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal principą – „50:50 procentų laiko“. Nustatinėjant bendravimo su vaiku tvarką prioritetas visais atvejais turi būti teikiamas vaiko interesams. Kadangi kiekviena situacija yra itin individuali, bendravimo su vaiku tvarka kiekvieną kartą turi būti pritaikyta individualiai situacijai.