Kaip skiriantis užsienyje pasidalinti nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje?

Kasdieniniame gyvenime kuo toliau, tuo dažniau bendradarbiaujant su užsienio šalimis, tarptautinis elementas paliečia ne tik prekybos, paslaugų sferas, bet ir šeimos santykius (santuokos institutą). Šeimos santykių tarptautinį elementą lemia visuomenės kosmopolitiškumas, kelionių, studijų bei darbo galimybės užsienyje. Todėl natūralu, jog skirtingų pilietybių asmenų ar šeimų gyvenančių užsienyje šeimos santykius gali ir turi reguliuoti nacionalinės bei tarptautinės privatinės teisės normos.  

Kol kas dažniausiai šeimos santykiai prasideda santuokos sukūrimu ir gali būti nutraukiami skirtingais pagrindais. Įprastai, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau tekste – CK) 3.53 str. 3 d.). Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. 

Tačiau kaip turi būti sprendžiama situacija užsienio šalies teismui nutraukus sutuoktinių santuoką ir patvirtinus jų sudarytą susitarimą dėl turto padalijimo, kuriuo buvo sutarta dėl Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto padalijimo?

Šiuo klausimu Advokatų profesinė bendrija Makauskas ir Gečaitė MONERE LEGE kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, taip prisidedant prie vieningos teismų praktikos formavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 1 dienos nutartimi (civilinės bylos Nr. e3K-3-145-969/2022) tenkino kasatorės skundą bei pateikė nuoseklų teisės normų taikymo aiškinimą. Teismas pažymėjo, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė, nedalyvaujanti atitinkamuose Tarybos reglamentuose, todėl Lietuvai ir kitai atitinkamai šaliai (pavyzdžiui Liuksemburgui), kurioje vyko santuokos nutraukimo procesas, neturint sudarytos tarptautinės dvišalės sutarties, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos nacionalinės tarptautinio civilinio proceso teisės normomis, išdėstytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau tekste – CPK). 

Nors Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 786 straipsniu ir  810 straipsniu, konstatavo, jog užsienio teismo sprendimu buvo išspręstas ir nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, padalijimo klausimas, todėl toks sprendimas negali būti pripažintas ir leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikoje dėl pažeistų išimtinio teismingumo taisyklių, tačiau kasacinis teismas pateikė visai kitokį teisės aiškinimą. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CPK 816 straipsnis, reglamentuojantis taikos sutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarką, laikomas specialiuoju lyginant su CPK 810 straipsniu, reglamentuojančiu užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygas, nes abu straipsniai yra skirtingų paskirčių ir numatantys skirtingus taikymo pagrindus (sąlygas). Todėl teismui sprendžiant užsienio valstybės teisme patvirtintos taikos sutarties pripažinimo ir vykdomo klausimą, reikia vadovautis CPK 816 straipsniu, o ne CPK 810 straipsniu, numatančiu išimtinės jurisdikcijos sąlygą.

Remiantis teisniu reguliavimu, kasacinis teismas įvertino, jog CPK 816 str. 1 dalyje įtvirtintos dvi užsienio teisme patvirtintų taikos sutarčių pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje sąlygos:

• Taikos sutartį turi būti galima vykdyti toje valstybėje, kurioje ji buvo sudaryta. Todėl svarbu įvertinti, ar užsienio šalies nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, kilmės valstybėje nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi;
• Taikos sutartis neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-695/2017). CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas. Todėl svarbu įvertinti, ar taikos sutartimi pasirinktas turto padalijimo būdas iš esmės atitinka Lietuvos teisinį reguliavimą, ar išspręstas bendrų sutuoktinių prievolių klausimas, ar taikos sutartis nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar kreditoriaus interesus. Todėl siekiant užtikrinti sutuoktinių kreditoriaus interesus, būtina teismui patekti duomenis, įrodančius kreditoriaus informavimą (jei suktiniai turi kreditorių).

Apibendrinant darytina išvada jog užsienio šalies teismo patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo, kuriuo padalintas Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, gali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvoje, jeigu atitinka dvi sąlygas: (1) susitarimas gali būti vykdomas toje valstybėje, kurioje jis buvo sudarytas; (2) susitarimas neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

Lietuvos Aukščiausio Teismo 2022 birželio 1 d. nutartis civilinės bylos Nr. e3K-3-145-969/2022 yra aktuali ir reikšminga, nes leidžia sutuoktiniams, kurie inicijuoja santuokos nutraukimą užsienio valstybėje, išspręsti turto pasidalijimo klausimą toje užsienio valstybėje, kurioje vyksta santuokos nutraukimo byla.