Z. Sierakausko g. 30, Vilnius
info@monerelege.lt
(8-5) 260 35 74
Pirm. - penkt. 8:00 – 18:00

 

 

Ar ekstremaliosios situacijos ir visuotinio karantino paskelbimas gali būti laikomas nenugalima jėga (force majeure)?

2020 27 kovo by interita Be kategorijos
Pagrindinis | Be kategorijos | Ar ekstremaliosios situacijos ir visuotinio karantino paskelbimas gali būti laikomas nenugalima jėga (force majeure)?
LR Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija, o vėliau – ir visuotinis karantinas daugeliui sukėlė ne tik nepatogumų bei privertė kardinaliai pakeisti nusistovėjusį gyvenimo ritmą. Pažymėtina, kad:
  • LR Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija;
  • LR Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ patvirtintos karantino sąlygos galiojo nuo 2020-03-16 iki 2020-03-30;
  • LR Vyriausybė 2020-03-25 priėmė nutarimą Nr. 264 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pratęsta karantino režimo trukmė nuo 2020-03-16 iki 2020-04-13.
Tai sukėlė ne tik nepatogumų bei privertė kardinaliai pakeisti nusistovėjusį gyvenimo ritmą, bet ir iškėlė nemažai sutarčių vykdymo klausimų. Greitėjant gyvenimo tempui, intensyvėjant civilinei apyvartai vis dažniau susiduriama su netikėtomis, bet neišvengiamomis situacijomis, dėl kurių tampa visiškai arba iš dalies nebeįmanomas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Visais laikais buvo ir bus situacijų, kada asmuo negalės įvykdyti savo įsipareigojimų ar pažeis kito asmens įstatymų saugomas teises bei teisėtus interesus dėl nuo jo valios nepriklausančios, nenumatytos ir negalimos išvengti išorinės jėgos poveikio. Kyla klausimas, ar ekstremaliosios situacijos bei visuotinio karantino dėl COVID-19 paskelbimas atitinka LR įstatymų bei teismų praktikos nustatytus kriterijus ir gali būti laikomas nenugalima jėga (force majeure)? Nenugalimos jėgos sąvoką bei taikymo ribas apibrėžia LR Civilinis kodeksas. LR Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji:
  1. negalėjo kontroliuoti;
  2. negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu;
  3. negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių atsiradimui;
  4. negalėjo užkirsti kelio tokių aplinkybių pasekmių atsiradimui.
Šias aplinkybes turi įrodyti būtent tas asmuo, kuris ginasi nenugalima jėga nuo savo prievolių nevykdymo ar atleidimo nuo atsakomybės. LR Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse (toliau – Taisyklės) nurodomas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios gali būti laikomos nenugalima jėga. Nenugalima jėga gali būti laikoma, pavyzdžiui, karas, stichinės nelaimės, smarkos audros, ciklonai, žemės drebėjimai. Konkrečių susiklosčiusių aplinkybių pripažinimas nenugalima jėga sudaro pagrindą atleisti asmenį, kuris objektyviai iš dalies ar visiškai negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nuo civilinės atsakomybės. Taisyklės įtvirtina, kad nenugalima jėga taip pat gali būti laikomi ir valstybės teisėti veiksmai (šiuo atveju galėtų būti LR Vyriausybės sprendimas paskelbti karantiną ir nustatyti su tuo susijusius apribojimus). Siekiant, kad konkrečios susiklosčiusios aplinkybės būtų pripažintos nenugalima jėga, jos turi atitikti LR įstatymų bei teismų praktikos nustatytus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal LR Civilinio kodekso 6.212 straipsnį būtų pripažintos nenugalimos jėgos aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos):
  1. tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
  2. dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
  3. šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
  4. šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
Nesant šių sąlygų visumos, t. y. nesant bent vienai iš šių sąlygų, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-370/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10- 421/2015). Siekiant įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas numato galimybę gauti pažymą, patvirtinančią tokių aplinkybių buvimą. Nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą patvirtina Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir pagal veiklos zonas išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas (Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 11 punktas). Pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Visgi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nustatant nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma, kaip tokia, materialinių teisinių padarinių nesukuria. Tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo. Pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu LR Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio prasme, nes faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Linas agro“ v. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, bylos Nr. 3K- 3-69/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrorodeo“ v. ŽŪB „Šilagalis“, Nr. 3K-3-1/2014). Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (LR Civilinio kodekso 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Siekiant išvengti įvairių piktnaudžiavimo atvejų, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. vasario 19 d. raštu „Dėl force majeure ir sutartinių prievolių vykdymo“ (toliau – Raštas) kreipėsi į šalies verslo atstovus ir pateikė išaiškinimą, kad ekstremalioji situacija ir karantinas neatleidžia verslo subjektų nuo sutarčių vykdymo. Mūsų vertinimu, šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir visuotinis karantinas dėl COVID-19 neatleidžia įmonių nuo sutartinių prievolių vykdymo. LR Civilinis kodeksas numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą tik tuomet, jeigu ji įrodo, kad sutartis negali būti įvykdyta dėl aplinkybių, kurių šalis negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, bei negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (LR CK 6.212 straipsnio 1 dalis). LR Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodoma, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Kadangi tokios aplinkybės, kaip prekybos draudimas, nėra absoliutus draudimas, sutartiniai įsipareigojimai (atsiskaitymai už prekes ar paslaugas ir kt.) galėtų būti vykdomi, pavyzdžiui, taikant mokėjimo atidėjimą. Kita vertus, šiai dienai negalima tvirtai ir užtikrintai teigti, kad teismai, spręsdami ateityje kilsiančius ginčus, šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos bei visuotinio karantino dėl COVID-19 nevertins kaip force majeure aplinkybių. Išlieka galimybė, kad teismai, formuodami teismų praktiką, šio meto įvykius () pripažins nenugalima jėga. Visgi, šiuo metu į šį klausimą aiškaus ir tikslaus atsakymo nėra. Atsakymai bus pateikti teismui nagrinėjant konkretų ginčą bei vertinat konkrečias ginčo šalių nurodomas aplinkybes. Svarbu ir verta žinoti tai, kad Civilinis kodeksas numato ne tik nenugalimos jėgos aplinkybių institutą, bet taip pat ir sutarties vykdymą iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Kai vienai šaliai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, ši sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti (pavyzdžiui, tartis dėl dalinio mokėjimo, tam tikro mokėjimų grafiko ir pan.), o ne vienašališkai nutraukti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą. LR Civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:
  1. tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
  2. tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
  3. tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;
  4. nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
LR Civilinio kodekso 6.204 straipsnio 3 dalis nustato, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Tokiu atveju ginčą galima inicijuoti remiantis ne force majeure, bet iš esmės pasikeitusiomis sutarties vykdymo aplinkybėmis. Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir nustatęs, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra buvo iš esmės pažeista, dėl ko vienai šaliai sutarties vykdymas tapo daug sudėtingesnis negu kitai šaliai, gali:
  1. nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; arba
  2. pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
Pažymėtina, kad teismai, siekdami civilinės apyvartos stabilumo, absoliučios daugumos atvejais visų pirma siekia išsaugoti sudarytas sutartis ir atkurti taiką tarp šalių. Tik nepavykus to padaryti, imama svarstyti galimybė sudarytą sutartį nutraukti ir priimamas sprendimas dėl sutarties nutraukimo. Apibendrinant darytinos išvados, kad:
  1. Vien tik ekstremaliosios situacijos ir visuotinio karantino dėl COVID-19 paskelbimas nesudaro pagrindo nevykdyti prievolių remiantis nenugalimos jėgos (force majeure) institutu.
  2. Norint remtis force majeure aplinkybėmis, reikia įrodyti visas sąlygas, kurias nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismų praktika.
  3. Lietuvos teismai taiko griežtą force majeure modelį, todėl įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą yra sudėtinga, o pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka šaliai, kuri remiasi force majeure institutu.
  4. Kita vertus, ekstremalioji situacija bei visuotinis karantinas dėl COVID-19 yra pagrindas nukentėjusiajai sutarties šaliai kreiptis į kitą šalį su prašymu pakeisti sutarties vykdymo sąlygas dėl iš esmės pasikeitusios sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyros.