Testamentas: kas tai yra ir kada būtina jį sudaryti?

Žmonių kartų kaita yra natūralus reiškinys, su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas iš mūsų. Turbūt niekam ne paslaptis, kad gyvendamas ir dirbdamas kiekvienas žmogus sukuria, kitais būdais įsigyja materialaus ir nematerialaus turto. Taigi natūralu, kad tam tikrame savo gyvenimo tarpsnyje mums visiems iškyla natūralus klausimas – kam atiteks mano, mano šeimos turtas, mano žmonos, mano tėvų turimas turtas, kam atiduoti ar palikti šį turtą. Tai tikrai svarbūs mums žmogiškosios egzistencijos klausimai, į kuriuos nėra lengva surasti atsakymus ir, tuo pačiu, priimti teisingus sprendimus. Teisėje, teisininkų terminais kalbant, visa tai ką paminėjome, yra susiję su paveldėjimu. Turbūt nesuklysime paminėję, kad seniausiai žmonijai žinomas turto ir kitokių gėrybių paveldėjimo instrumentas yra paveldėjimas pagal testamentą. Aptariant testamentų tvarkymo būdus, būtina paminėti, kad mūsų valstybėje, įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (šio kodekso penktajai knygai) nuo 2001 m. liepos 1 d., testamentai yra registruojami specialiame Testamentų registre. Šio registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvarkytojas – Valstybės įmonė Registrų centras.

Taigi, kas yra testamentas? Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – LR CK) testamento apibrėžimo nepateikia. Teisės doktrinoje testamentas apibūdinamas kaip rašytinis, asmeninis, vienašalis, įstatymo nustatyta tvarka visiškai veiksnaus fizinio asmens – testatoriaus – laisva valia sudarytas sandoris, kuriuo testatorius savarankiškai, laisvai nusprendžia jam priklausančio turto, taip pat asmeninių neturtinių teisių ir pareigų likimą, ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik jam mirus . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t.y. įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą.

Testamento subjektas (fizinis asmuo pageidaujantis sudaryti testamentą). Testamentą turi teisę sudaryti (1) tik asmeniškai pats palikėjas (testatorius), t.y. jo negalima sudaryti per atstovą. (2) Testamento subjektas yra tiktai fizinis asmuo, t.y. jo nesudaro juridiniai asmenys. (3) Testatorius gali būti tiktai veiksnus testamento sudarymo metu asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (LR CK 5.15 str. 2 d.). Nepilnamečiai, išskyrus tuos, kurie yra emancipuoti (LR CK 2.9 str.) ar sudarę santuoką (CK 2.5 str. 2 d.) ir tokiu būdu įgiję civilinį teisinį veiksnumą, negali sudaryti testamento. Tačiau testamento galiojimui įtakos nedaro aplinkybė, kad po jo sudarymo testatorius buvo pripažintas neveiksniu šioje srityje, jeigu testamento sudarymo metu jo veiksnumas šioje srityje nebuvo apribotas. (4) Subjektas yra tik galintis suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Ar subjektas suprato savo veiksmų reikšmė yra dažniausiai pasitaikanti aplinkybė testamentų nuginčijimo bylose, kuomet kiti įpėdiniai siekia įrodyti testatorių buvus neadekvatų dėl ligos, alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo, įtampos, streso ir dėl to negalėjus suvokti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių.

Testatoriaus valia. Tai yra reikšmingiausias testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymų nustatyta tvarka sudaryto sandorio elementas. Valia turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl turto paveldėjimo po jo mirties.

Testatoriaus valia – tai sudėtingas individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą. Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys, kasdieniai įprasti elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai palieka vaikams turtą vienodai, lygiai arba palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia ir pan.

Be to, tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Ypatingai svarbu, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, testatoriaus valia, išreikšta testamente, būtų gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties.

Testamento turinys. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę testamentu savo nuožiūra palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (LR CK 5.19 str. 1 d.). Testatorius gali palikti visą savo turtą juridiniams asmenims, kurie turės būti įsteigti vykdant testamentą, taip pat dar nepradėtiems, negimusiems fiziniams asmenims (LR CK 5.19 str. 2 d.). Testatorius turi teisę testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (LR CK 5.19 str. 3 d.).

Vadovaujantis LR CK 5.16 str. 1 d. 3 p., turinio prasme galioja tiktai tas testamentas, kurio turinys yra teisėtas ir suprantamas. (1) Neteisėtas yra toks testamentas, kurio nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.). Viešoji tvarka paprastai apibūdinama kaip valstybėje pripažįstamų pagrindinių principų visuma, kuria grindžiama teisinė sistema ir valstybės bei visuomenės funkcionavimas, o gera moralė – kaip kultūringo, teisingo žmogaus minimalaus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos ir padorumo suvokimas. (2) Nesuprantamu laikomas toks testamentas, kurio negalima suprasti ir nustatyti tikrosios testatoriaus valios, arba testamento turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą.

Remiantis kasacinio teismo praktika, kilus ginčui dėl testamente išreikštos valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertinamos testamento sudarymo ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė.

Testamento forma. Neatsižvelgiant į testamento rūšį, testamento forma visada turi būti rašytinė. Forma papildomai priklauso nuo testamento rūšies – šiuo metu įstatymu yra pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai. Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje (LR CK 5.28 str. 1 d.).

Asmeninis testamentas:

• tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią bei yra jo pasirašytas (LR CK 5.30 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kito asmens surašytas ir testatoriaus pasirašytas testamentas negali būti laikomas asmeniniu, nes jis turi būti surašytas testatoriaus ranka ir jo pasirašytas. Taip pat asmeninis testamentas negali būti surašytas ir kompiuterine technika.

Kokiais atvejais reikalinga sudaryti testamentą? Praktikoje yra daug atvejų ir situacijų, kuomet rekomenduotina apibrėžti paveldimo turto likimą testamentu, nes priešingu atveju, t.y. nesudarius testamento, turtas bus paveldimas pagal įstatymą (LR CK 5.11-5.14 str.) ir praktikoje tai gali sukelti teisinių/faktinių nepatogumų paveldėtojams.

1. Testamentą rekomenduotina sudaryti tais atvejais, kai yra paveldėtojų daugetas. Pavyzdžiui, testatorius turi kelis nekilnojamojo turto vienetus ir tris vaikus, kurie pretenduoja į palikimą. Tokiu atveju, jeigu būtų paveldima pagal įstatymą, vaikai paveldėtų kiekvieną nekilnojamąjį turto objektą lygiomis dalimis – po 1/3-iąją dalį. Bendraturčių atsiradimas apsunkintų vėlesnį disponavimą, naudojimąsi turtu ir galimai tarp jų sukeltų konfliktines situacijas. Siekdamas to išvengti, testamento sudarytojas gali paskirstyti turtą paveldėtojams, pavyzdžiui, kiekvienam paveldėtojui po vieną turto vienetą, tokiu būdu užkirsdamas kelią jų tarpusavio ginčams. Jeigu paveldimo turto objektų yra mažiau negu paveldėtojų, testatorius gali testamentine išskirtine įpareigoti tą paveldėtoją, kuris gaus turto objektą natūra, kitam paveldėtojui išmokėti atitinkamą piniginę kompensaciją arba įpareigoti parduoti tą turtą ir lygiomis dalimis paskirstyti gautus pinigus tarp paveldėtojų.
2. Testamentą siūlytina sudaryti ir tais atvejais, kai asmuo yra sudaręs antrą (atitinkamai trečią ir t.t.) santuoką ir pirmoje (atitinkamai – ankstesnėje) santuokoje turi vaikų. Tokiu atveju paveldint turtą pagal įstatymą palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldėtų kartu su pirmos eilės įpėdiniais, t.y. vaikais iš, pavyzdžiui, pirmosios santuokos. Vadinasi, antrasis sutuoktinis įgytų bendrosios nuosavybės teisę į turtą kartu su šiais vaikais, kas (kaip rodo ginčų praktika) labai dažnai sukelia konfliktines situacijas bei apsunkina disponavimą, naudojimąsi paveldėtu turtu. Dėl šios priežasties vertėtų paveldimą turtą paskirstyti tarp antrojo sutuoktinio ir vaikų iš pirmosios santuokos testamentu, pavyzdžiui, kiekvienam iš jų paskirstant po atskirą turto vienetą. Kaip minėta pirmuoju atveju, jeigu paveldimo turto vienetų yra mažiau negu paveldėtojų, testatorius gali testamentine išskirtine įpareigoti tą paveldėtoją, kuriam bus paliktas testamentu atskiras turto objektas natūra, kitam paveldėtojui išmokėti atitinkamą piniginę kompensaciją arba įpareigoti parduoti tą turtą ir lygiomis (arba nelygiomis) dalimis paskirstyti gautus pinigus tarp paveldėtojų.
3. Testamentas sudarytinas ir tuomet, kada vykdomas verslas ir siekiama jį išsaugoti po testatoriaus mirties. Tenka sutikti, jog ne visada paveldėtojai pagal įstatymą (vaikai ar įvaikiai, tėvai ar įtėviai, vaikaičiai, seneliai, provaikaičiai, broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusseserės) po palikėjo mirties imasi tinkamai rūpintis paveldėtu verslu. Vertybinius popierius ar kitą verslo kapitalą po mirties verta palikti tam asmeniui, kuris gebėtų toliau vystyti verslą, pavyzdžiui, savo verslo partneriui ar kitam kompetentingam asmeniui. Tuo pačiu testamentu galima įpareigoti verslą paveldėjusį asmenį mokėti dividendus ar kitą piniginį ekvivalentą asmenims, kurie yra įstatyminiai įpėdiniai, tokiu būdu ir apsaugant verslą, ir užtikrinant įstatyminių įpėdinių gerovę.
4. Testamentas reikalingas ir tuomet, kai turtą norima palikti visuomenei naudingiems ir labdaros tikslams. Jeigu testatorius nenori, kad visas turtas ar jo dalis atitektų įstatyminiams įpėdiniams, vadovaujantis LR CK 5.26 str. 1 d., jis visą savo turtą, jo dalį ar konkretų daiktą gali palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai. Tokio turto įpėdiniu gali būti paskirtas ir juridinis asmuo, kuris bus įsteigtas vykdant testatoriaus valią.
5. Siūlytina sudaryti testamentą ir tuo atveju, jeigu testatorius nori, kad jo turtą po mirties paveldėtų tik atitinkami asmenys, kurie nebūtinai yra paveldėtojai pagal įstatymą. Vadovaujantis LR CK 5.19 str. 3 d., testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Tai yra neginčijama turto palikėjo teisė, kurią jis turi galimybę įgyvendinti sudarydamas testamentą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytinos šios išvados:

1. Testamentas yra rašytinis, asmeninis, vienašalis, įstatymo nustatyta tvarka visiškai veiksnaus fizinio asmens – testatoriaus – laisva valia sudarytas sandoris, kuriuo testatorius nusprendžia jam priklausančio turto, taip pat asmeninių neturtinių teisių ir pareigų likimą, ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik jam mirus.
2. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti šiuos būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą.
3. Testamentą rekomenduotina sudaryti toliau nurodytais atvejais:

• kai yra paveldėtojų daugetas;
• kai asmuo yra sudaręs antrą (atitinkamai – trečią ir t.t.) santuoką ir pirmoje (atitinkamai – ankstesnėje) santuokoje turi vaikų;
• kai vykdomas verslas ir siekiama jį išsaugoti po testatoriaus mirties;
• kai turtą norima palikti visuomenei naudingiems ir labdaros tikslams;
• kai testatorius nori, kad jo turtą po mirties paveldėtų tik atitinkami asmenys, kurie nebūtinai yra paveldėtojai pagal įstatymą.